Tarptautinės aklųjų teniso asociacijos (IBTA) prezidentas Samiras Mahiras šią savaitę vieši Vilniuje. Šio vizito tikslas – „SEB arenoje“ vykstantis IBTA aklųjų teniso pasaulio čempionatas, Lietuvos sostinėn sukvietęs daugiau nei 100 sportininkų iš 19 pasaulio valstybių.
Apsilankymo metu S. Mahiras pasidalijo įspūdžiais apie čempionatą ir jo infrastruktūrą, įvertino „Blind Sport Lithuania“ bei partnerių atliktą darbą ir kalbėjo apie šio renginio reikšmę aklųjų teniso plėtrai pasaulyje. IBTA vadovas taip pat papasakojo, kaip sporto šakai sekasi judėti link paralimpinio sporto statuso.
– Kokį įspūdį jums palieka Vilniuje vykstantis pasaulio aklųjų teniso čempionatas?
– Įspūdžiai labai geri. Tai pirmasis Vilniuje, Lietuvoje, vykstantis aklųjų teniso pasaulio čempionatas, ir manau, kad organizatorių komanda atliko milžinišką darbą.
„SEB arenos“, Lietuvos teniso sąjungos ir Vilniaus miesto palaikymas sukuria puikias sąlygas čia suburti sportininkus iš viso pasaulio, kurie atstovauja aklųjų tenisui ir savo šalims.
Pati „SEB arena“ yra viena geriausių teniso arenų Europoje. Tai, kad vienoje vietoje yra kortai, restoranas, viešbutis, yra labai svarbu žmonėms su negalia, ypač neregiams ir silpnaregiams. Kai tokiems sportininkams tenka palikti varžybų vietą ir judėti tarp skirtingų lokacijų, jiems kyla nemažai iššūkių.
Todėl manau, kad tokia infrastruktūra puikiai tinka dideliems adaptuoto sporto renginiams – ar tai būtų aklųjų, vežimėlių tenisas, ar kurtiesiems ir neprigirdintiesiems skirtos sporto varžybos.
– Kiek tokio renginio organizavimas svarbus aklųjų teniso plėtrai Lietuvoje?
– Manau, jo reikšmė yra gerokai platesnė nei vien Lietuvai. Žinoma, tai nuostabus įvykis aklųjų teniso plėtrai čia, tačiau šis čempionatas svarbus ir visai mūsų sporto šakai pasaulyje.
Jis parodo, kaip stipriai aklųjų tenisas jau yra pažengęs. Kartu tai puikus pavyzdys, ką galima pasiekti, kai tokios organizacijos kaip „Blind Sport Lithuania“ bendradarbiauja su miestu ir Lietuvos teniso sąjunga. Jie parodė, kad vis dar besivystančios sporto šakos varžybas galima surengti tikrai profesionaliai.
Šią savaitę „Blind Sport Lithuania“ ir „SEB arena“ parodė, kad gali imtis lyderystės Europoje ir kartu tapti pavyzdžiu, kaip galima organizuoti didelį tarptautinį aklųjų teniso renginį.
– Ar, jūsų nuomone, aklųjų tenisas turi realių galimybių tapti paralimpinio judėjimo, o galiausiai – ir paralimpinių žaidynių dalimi?
– Manau, kad jau judame teisingu keliu. Šiuo metu atitinkame maždaug 75 proc. kriterijų, kuriuos reikia įgyvendinti siekiant patekti į paralimpinių žaidynių programą.
Taip pat esame sudarę oficialius susitarimus su „World Tennis“ (buv. ITF, Tarptautinė teniso federacija) bei Tarptautine aklųjų sporto organizacija. Aklųjų tenisas jau oficialiai pripažintas aklųjų sporto šaka šioje organizacijoje, o tai mums yra labai svarbus žingsnis.
Kitais metais aklųjų tenisas taip pat bus įtrauktas į pasaulio žaidynių Taškente, Uzbekistane, programą. Visi šie pokyčiai rodo, kad judame teisinga kryptimi. Dar turime darbo, tačiau kelias į priekį tampa vis aiškesnis.
